Nr.102. Visos bėdos iš to, kad per mažai rūpinamės atsakymu į klausimą „Kodėl?“
Komunikacijoje mes dažnai kalbame apie tai, kad turime atsakyti į klausimus: „Kas?“, „Kur?“, „Kada?“, „Ką padarė?“, tačiau realybėje svarbiausias klausimas, į kurį verta atsakyti yra visai kitas – „Kodėl?“.
Dėl dviejų priežasčių.
Pirmiausia, mes padedame kitiems suprasti, kodėl tas „kas-kur-kada“ vyksta. Pasaulyje vienas dažniausių principų yra „priežasties-pasekmės“, tačiau mes nepajėgūs visko suprasti – dažnai kažkas mums turi paaiškinti. Apie pasaulio aiškinimus ir atsispyrimą manipuliacijoms esu rašęs plačiau.
Antra priežastis yra motyvacija ir prasmė – tik atsakymas į „Kodėl?“ mums leidžia siekti prasmingumo.
Filosofija ir psichologija
Friedricho Nietzsche mintis, kad „Kas žino dėl ko, tas gali išgyventi bet ką“, yra viena giliausių įžvalgų apie žmogaus psichologiją. Nietzsche teigė, kad prasmės suvokimas leidžia žmogui įveikti didžiausius sunkumus, pralenkti baimes ir atsitiesti po nesėkmių. Ši mintis aktuali tiek asmeniniame gyvenime, tiek verslo ir organizacijų veikloje.
Viktoras E. Frankl, psichiatras ir vienas iš logoterapijos kūrėjų, savo knygoje „Žmogus ieško prasmės“ pasakoja, kad prasmės jausmas žmonėms padėjo išgyventi net sunkiausias koncentracijos stovyklos sąlygas. V.Frankl gali taip teigti, nes pats išgyveno koncentracijos stovyklos siaubus, ir jis yra įsitikinęs: kai žmogus supranta savo gyvenimo tikslą ar prasmingą kryptį, jis tampa pajėgus atsilaikyti prieš net pačias baisiausias aplinkybes. Prasmė čia tampa gelbėjimosi ratu, suteikiančiu galios, įprasminančiu net ir sudėtingiausias akimirkas.
Kiekvienam vadovui ar organizacijai tai turėtų būti akivaizdus kelias: jeigu norime įkvėpti žmones, privalome padėti jiems suprasti, kodėl jų darbas yra prasmingas. Tik taip galime tikėtis ilgalaikės motyvacijos ir pasitenkinimo darbu, kuris užtikrins ir efektyvesnį veikimą.
Prasmės ieškojimas gali paskatinti žmones atlikti didžiulius žygdarbius. Pavyzdžiui, medikai, gelbėtojai ar savanoriai dirbdami sudėtingiausiomis sąlygomis – pandemijos metu, ekstremalių nelaimių židiniuose – dažnai rizikuoja savo sveikata ir gyvybe. Juos įkvepia ne finansiniai ar asmeniniai interesai, bet gili įsitikinimų sistema – atsakymas į „kodėl?“: „nes noriu padėti“, „nes galiu prisidėti prie kažko didesnio“. Šis prasmingas atsakymas tampa jų stiprybės šaltiniu.
Prasmė = produktyvumas
Įmonės, kurios rūpinasi savo darbuotojų prasmės jausmu, turi pranašumą. Tyrimas, publikuotas „Harvard Business Review“, parodė, kad darbuotojai, kuriems darbas atrodo prasmingas, yra produktyvesni, labiau atsidavę ir linkę investuoti daugiau energijos į savo veiklą. Prasmė tampa pagrindu, ant kurio darbuotojai stato savo motyvaciją ir entuziazmą, o tai atsiliepia ir darbo rezultatuose.
Kaip F.Nietzsche ir pastebėjo – prasmės žinojimas padeda „išgyventi bet ką“. Darbuotojas, kuris žino, kodėl jo darbas yra svarbus, gali įveikti kasdienius iššūkius ir tobulėti ne tik kaip specialistas, bet ir kaip asmenybė.
Jam atitaria šiuolaikinis filosofas Byung-Chul Han, kurio knyga „Nuovargio visuomenė“ labai populiari Lietuvoje: „Norint didinti produktyvumą, disciplinos paradigma pakeičiama į pasiekimų paradigmą, arba teigiamą įgūdžių schemą <…> Galėjimo pozityvumas yra daug veiksmingesnis už pareigos negatyvumą”. Paprastai kalbant, anksčiau organizacijos darbuotojus valdė per hierarchiją ir tvarkas (teilorizmą), dabar valdo per įkvėpimą, emocijas ir prasmes.
Viskas prasideda nuo „Kodėl?“
Bene geriausiai „Kodėl?“ svarbą atskleidė ir parodė Simon Sinek savo knygoje „Start With Why“ : tikrasis lyderių ar organizacijų įtikinamumas prasideda ne nuo to, ką jie daro, bet nuo to, kodėl jie tai daro. Jo garsioji „Auksinio rato“ teorija pabrėžia, kad vidinis ratas, atsakantis į klausimą kodėl?, yra fundamentali prasmės dalis, kuri įkvepia ir formuoja pasitikėjimą. Tik tada, kai vadovas ar organizacija aiškiai komunikuoja savo kodėl, galima tikėtis, kad jų veiksmai taps įtikinami tiek darbuotojams, tiek klientams.
Sinek pabrėžia, kad žmonės perka ne produktą, o jo idėją. Pavyzdžiui, „Apple“ sėkmė grindžiama ne vien technologijomis, bet ir aiškiu atsakymu į klausimą kodėl: iššūkis status quo ir naujo požiūrio siūlymas, kurį įkūnija jų šūkis „Think Different“.
Komunikacijos krizės ir „Kodėl?“
Organizacijoms svarbu ne tik suteikti darbuotojams prasmę, bet ir platesnei visuomenei suteikti atsakymus į klausimą „Kodėl?“ įvairių sprendimų atžvilgiu. Jeigu žmonėms nepaaiškinama, kodėl įgyvendinamos tam tikros iniciatyvos ar priimami konkretūs sprendimai, kyla pasipriešinimas. Tai aiškiai matėme, kai 2023 metų pradžioje ūkininkai protestavo prieš kai kuriuos vyriausybės sprendimus. Trūko komunikacijos, trūko atsakymų į „kodėl?“, todėl žmonės jautėsi neįvertinti ir ignoruojami. Tokia situacija lėmė viešosios komunikacijos krizę. Apie tai sausio mėnesį rašiau čia.
Žemiau matote schemą. Viršuje: Vyriausybė nusprendžia nieko neaiškindama – natūralu, kad žemdirbiai piktinasi, o valdžia priversta teisintis.
Tačiau, jeigu priimdama sprendimą Vyriausybė atsako į klausimą „Kodėl?“ (mes didiname pievų plotus, nes saugome paukščius), tada jos sprendimas yra priimamas visiškai kitaip (schema apačioje).
Ar pastebėjote, kas ką tik nutiko? Įvesdami atsakymo į „Kodėl?“ dedamąją, pasislinko diskusija, diskusijos objektas. Pažiūrėkite schemą, kurią įdedu žemiau – pateikus priežastį sprendimui, oponentas priverčiamas diskutuoti dėl aplinkybių ir priežasties, kodėl sprendimą reikėjo priimti, bet ne dėl paties sprendimo.
Sėkmės raktas – legendos sklandumas
Mes visi šios žemės mirtingieji ieškome vidinės prasmės, atsakymo į klausimą „Kodėl?“, skirto mums patiems. Mes negalime sau meluoti, mes siekiame maksimalaus tikslumo ir teisingumo, todėl paieškos užtrunka kankinančiai ilgai, deja, būna, kad ir nerandame.
Tačiau viešoje komunikacijoje viskas vyksta paprasčiau, kad ir kaip ciniškai tai skambėtų. Čia lemia keletas principų.
Pakankamas minimumas. Mes neturime laiko gilintis, todėl mums pakanka išgirsti esminius argumentus, atsakančius į klausimą „Kodėl?“, ir mes nebekvaršiname galvos. Jeigu atsiranda oponentai, kurie pateikia priešingus argumentus, didžioji homo sapiens dalis patiki tuo, kas turi pripažintą autoritetą, net ir rizikuodami suklysti (ž.r. mano įrašą apie R.Cialdini ir „antpečių tironiją“).
Sklandumas. Mes patikime tais, kurie kalba įtikinamiau ir kieno versija yra sklandesnė. Nesvarbu, kad ji gali būti klaidinga.
Vertybinis inkaravimas. Geriau veikia tos legendos, kurios yra susietos su vertybėmis, ypač dominuojančiomis tikslinės grupės tarpe. Šiandien, pavyzdžiui, Lietuvoje labai gerai veikia visos legendos, kurios susietos su antirusiškumu (mes tai darome, nes yra grėsmė iš rusijos ir t.t.). Vertybių yra visokių, bet esminiai jų rinkiniai sukasi aplink pagrindinį šešetuką – apie tai galite pasiskaityti čia.
Aido kambarių legendos. Mes linkę rinktis į grupes ir palaikyti vienokį ar kitokį pasaulio suvokimą, net ir klaidingą, todėl buriamės į aido kambarius ir tampame jų kaliniais. Tad jų gyventojams tinka specialiai jiems adaptuotos legendos („visi jie vagys“ ir t.t.).
Tribūna. Nors čia jau kalbame apie kanalą, o ne turinį, visgi jis yra kritiškai svarbus: gali turėti geriausius argumentus, tačiau, jeigu tavęs negirdi, tu neatsakysi į klausimą „Kodėl?“. Ir laimės tas, kuris turi mikrofoną, o garso kolonėlės didesnės.
Apibendrinimas
Komunikacijoje mes dažnai kalbame apie tai, kad turime atsakyti į klausimus: „Kas?“, „Kur?“, „Kada?“, „Ką padarė?“, tačiau realybėje svarbiausias klausimas, į kurį verta atsakyti yra visai kitas – „Kodėl?“.
Įmonės, kurios savo darbuotojams ir visuomenei suteikia aiškią prasmę, gali pasiekti didesnį produktyvumą, išvengti krizių ir užtikrinti ilgalaikį ryšį bei pasitikėjimą.
Tad „Kodėl?“ yra raktas arba bent jau vienas iš kertinių akmenų.
Dėmesio! Mokymai įmonėms ir organizacijoms
Krizių mechanika ir valdymas.
Bendravimo su žiniasklaida mokymai.
Homo sapiens ir komunikacija (kaip mes suvokiame pasaulį, priimame sprendimus, darome klaidas ir vieni kitais manipuliuojame - mokymai skirti ne komunikacijos žmonėms)
Susidomėjusieji rašykite kestutis.gecas@inkagency.lt
Galbūt jus sudomins ankstesni įrašai ir straipsniai susijusiomis temomis:
Nr.101. Apie reputaciją: paskirtis, veikimas, užkrečiamumas. „Nemuno Aušros“ istorijos analizė
Nr.100. Po Seimo rinkimų: 4 komunikacijos pamokos ir 1 priminimas
Nr.99. Grįžtamojo ryšio paradoksai: posūnis, vaistas, opiumas
Nr.98. Penkios manipuliacijos, kurias naudoja socialiniai tinklai
Nr.96. PR evoliucija: iššūkiai, klystkeliai ir branda
Nr.95. Informacinis kontekstas ir viešoji nuomonė. Kaip tai veikia ir kaip adaptuotis
Nr.94. Vidinės harmonijos poreikis – dėl jo žmonės pasiruošę daugiau nei mes manome